Vyresnės kartos atmintyje prisiminimai apie laikus, kai bananas buvo laikomas egzotiškiausiu vaisiu, vis dar yra švieži, ir jie net nežinojo apie nuostabių ličių vaisių egzistavimą.
Kinija laikoma jo tėvyne. Ličių vaisiai auga ant medžių, kurių aukštis kartais siekia 30 metrų. Be to, patys vaisiai yra gana maži, tik apie 2,5 - 3 cm ilgio. Ličių vaisiai turi kietą, ploną rausvos spalvos žievelę, tankiai padengtą mažais, ne aštriais spygliais.
Žievė lengvai atskiriama nuo minkštimo, kurio išvaizda ir skonis yra panašūs į šviesias vynuoges. Drebučių pavidalo minkštimo viduje yra vientisas, blizgus ir didelis tamsiai rudas akmuo, palyginti su paties vaisiaus dydžiu.
Vaisiuose yra daug vitaminų ir mineralų. Juose yra vitamino C, kuris taip reikalingas virusų ir peršalimo sezonui. Be to, ličiuose gausu B grupės vitaminų, vitaminų E ir PP bei kai kurių kitų.
Iš mikro- ir makroelementų ličių vaisiuose yra geležies ir jodo, taip pat kitų organizmui svarbių medžiagų. Nuo seniausių laikų ličiai kinų buvo vertinami ne tik dėl aukštų maistinių savybių, bet ir dėl gydomųjų savybių. Visų pirma dėl didelio geležies kiekio šie vaisiai buvo naudojami mažakraujystės profilaktikai ir gydymui, įskaitant mažus vaikus. Ličius naudinga naudoti jodo trūkumo profilaktikai, ypač nėščioms moterims. Tačiau verta atsižvelgti į tai, kad ličiai yra laikomi labai alergišku produktu ir, kaip ir visi kiti egzotiški vaisiai, jie turėtų būti atsargiai įtraukti į dietą.
Nepaisant didelio iki 15% cukraus kiekio ličių vaisiuose, vaisiai yra labai naudingi žmonėms, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, nes jie linkę normalizuoti cukraus kiekį kraujyje. Nerekomenduojama suvartoti daugiau nei 10 ličių per dieną, nes tai gali išprovokuoti vidurių pūtimą, rėmenį ir nevirškinimą.
Vaisiai skanūs švieži, jie taip pat džiovinami, konservuojami, iš jų ruošiami pyragų ir pyragėlių įdarai. Iš ličio gaminami ne tik desertai ir gėrimai, bet ir padažai prie mėsos patiekalų.
