Kvinoja yra grūdas, atkeliavęs iš Pietų Amerikos, laikomas vienu sveikiausių pasaulyje, tačiau dar nėra labai paplitęs Rusijoje. Kvinoja yra populiariausia Peru ir Bolivijoje, o senovės inkai ir actekai manė, kad iš šio grūdo pagaminti patiekalai apsaugo nuo daugelio ligų ir neleidžia priaugti antsvorio.
Kvinoja priskiriama pseudo javams, nes jo maistinė vertė yra panaši į javų. Iš tikrųjų tai yra žiurkėnų šeimos augalas, apimantis, pavyzdžiui, špinatus ir burokėlius.
Mitybos specialistai pataria į dietą įtraukti kvinoja, nes šis produktas beveik visiškai absorbuojamas organizme, todėl jis panašus į motinos pieną. Jame yra ne tik baltymai, riebalai, angliavandeniai ir maistinės skaidulos, bet ir didžiulis kiekis vitaminų, mineralų ir mikroelementų. Reguliariai vartodami kvinoja, galite pamiršti vaistinių vitaminų ir mineralų kompleksus.
Kvinojaus patiekalai, reguliariai įtraukiami į dietą, sumažina širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo tikimybę. Šis grūdas sugeba išvalyti organizmą, pašalindamas kenksmingas medžiagas, cholesterolį ir toksinus. Kvinoja leidžia greitai jaustis sočiai ir trunka labai ilgai, o tai padeda kontroliuoti apetitą ir svorį.
Kvinoja yra lizino, amino rūgšties, reikalingos kalciui absorbuoti, be kurio neįmanoma gerai augti ir formuotis kaulams. Dėl lizino trūkumo organizme trūksta kalcio, dėl kurio slenka plaukai, mažakraujystė, sulėtėja augimas, blogas apetitas ir dirglumas.
Kulinarijos ekspertai kvinoja mėgsta ne tik dėl naudingų savybių, bet ir dėl skonio bei gero suderinamumo su kitais maisto produktais. Šis grūdas idealiai tinka vaisiams, daržovėms ir mėsai gaminti, o jis paruošiamas vos per 15 minučių.
