Kai kurios šeimininkės, atradusios pelėsinę uogienę, bando ją suvirškinti, kad ištaisytų padėtį ir neišmestų iš pažiūros vis dar tinkamo produkto. Tačiau to griežtai nerekomenduojama daryti dėl konkrečių priežasčių, kurios atitinka kvalifikuoto dietologo terapeuto rekomendacijas.
Kodėl pelėsinė uogienė yra pavojinga?
Uogienė, ant kurios atsirado pelėsis, maistui netinka, nes kartu su ja į žmogaus organizmą patenka svetimi grybai ir bakterijos. Tam tikrą jų kiekį suvirškina skrandis, tačiau likę mikrobai patenka į žarnyną ir pradeda ten aktyviai vystytis. Tai provokuoja disbiozės, vidurių pūtimo, viduriavimo ir rimto apsinuodijimo maistu vystymąsi.
Vieną kartą panaudojus pelėsinę uogienę, stiprus imunitetas gali susidoroti su bakterijomis, tačiau neturėtumėte ja piktnaudžiauti.
Pelėsis, rodantis, kad uogienė sunyko, yra labai stiprus alergenas, todėl astma sergantiems ir alergiškiems žmonėms visiškai draudžiama valgyti maistą, sugadintą pelėsių sporų ir grybelių. Jie neturėtų net atidaryti supelijusios uogienės stiklainio, nes tai gali sukelti astmos priepuolius ar patinimus. Skirtingai nuo penicilino pelėsių, maisto pelėsiai yra visiškai nenaudingi ir negali turėti jokių antibiotinių savybių.
Naudojant pelėsinę uogienę
Populiariai manoma, kad pašalinus pelėsio sluoksnį nuo uogienės paviršiaus (vyšnių, braškių, kriaušių ir bet kokių kitų), galima valgyti likusią „švarią“dalį. Ši klaidinga nuomonė yra labai įprasta ir pavojinga, nes plika akimi matomas viršutinis pelėsių sluoksnis yra tik ledkalnio viršūnė. Likusios uogienės viduje lieka pelėsiai ir sporos, kurias galima pamatyti tik mikroskopu arba naudojant specialias analizes.
Kartais patyrusi namų šeimininkė gali užuosti nematomo pelėsio kvapą, todėl, jei uogienė kvepia „neteisingai“, ją reikia išmesti.
Dažnai taupios moterys neišmeta supelijusios uogienės, o vėl ją verda aukštoje temperatūroje. Tuo pačiu metu kai kurie pelėsiai iš tikrųjų žūva, tačiau išlikusios sporos vis tiek lieka produkte ir vėl dauginasi, toliau išskirdamos nuodingas medžiagas.
Norėdami išvengti pelėsių atsiradimo ant uogienės, verdami jį, turite aukštos kokybės sterilizuoti dangčius ir stiklainius, pakankamai ilgai virti džemo žaliavas ir taip pat įdėti recepte nurodytą cukraus kiekį į tai. Tačiau su cukrumi nereikia persistengti - kitaip skanėstas pasidengs cukrumi. Jūs turite laikyti uogienę sausoje ir vėsioje vietoje, kurioje yra minimali drėgmė, o tai išprovokuoja pelėsių atsiradimą ant produktų.
