Džiovinti vaisiai yra tikra daugelio sveikatos problemų panacėja. Vitaminų ir mikroelementų kiekis juose yra daugiau nei didelis ir dažnai net daug didesnis nei tuo pačiu šviežių vaisių kiekiu.
Naudingos medžiagos, esančios džiovintuose vaisiuose
Kiekvienos rūšies džiovinti vaisiai, nesvarbu, ar tai būtų džiovinti abrikosai, džiovintos vyšnios ar džiovintos slyvos, razinos ar džiovinti mangai, turi savo unikalią cheminę sudėtį ir vis dėlto didelis jų kiekis nepakinta:
- vitaminas A;
- B grupės vitaminai;
- vitamino PP;
- vitaminas C (tinkamai džiovinant);
- kalio;
- geležis;
- fosforas;
- natris;
- magnis;
- jodas;
- kalcio, taip pat organinių rūgščių (obuolių, oksalo, citrinų, salicilo ir kt.), gliukozės ir fruktozės, skaidulų, pektinų, mono- ir disacharidų.
Mažos saujelės kvepiančių džiovintų vaisių, valgomų kiekvieną dieną, visiškai pakanka, kad papildytų vitaminų ir mineralų trūkumą organizme ir apskritai žymiai pagerintų sveikatą. Džiovinti vaisiai padės atsikratyti vitaminų trūkumo, mažakraujystės, depresijos ir blogos nuotaikos.
Džiovinti vaisiai ir jų gydomosios savybės
Razinos, kuriose gausu B grupės vitaminų, gali stiprinti nervų sistemą ir yra vartojamos kaip raminamosios, malšina įtampą ir nuovargį. Dėl didelio džiovintų vaisių magnio ir kalio kiekio jis labai naudingas širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms. Reguliariai vartojant razinas maiste, pagerėja impulsų laidumas, sustiprėja miokardas ir pagerėja širdies raumens susitraukiantis darbas.
Razinose yra 10 kartų daugiau medžiagų, naudingų žmogaus organizmui, nei šviežiose vynuogėse.
Naudingos razinų savybės naudojamos liaudies medicinoje gydant inkstų, akių ir širdies ligas, plaukų slinkimą, virškinimo sutrikimus, karščiavimą ir hipertenziją.
Įrodyta, kad nėščios moterys, turinčios mažą hemoglobino ir geležies trūkumą, valgo razinas. Razinų ir džiovintų abrikosų mišinys yra puikus liaudies vaistas, padedantis padidinti pieno srautą ir pagerinti maitinančių motinų laktaciją.
Džiovinti abrikosai yra nepaprastai naudingi širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai ir gydymui, nes juose yra kalio druskų, kurios normalizuoja kraujospūdį ir gerina širdies veiklą. Infarktą patyrusiems žmonėms patariama džiovintus abrikosus sumaišyti su medumi ir kitais džiovintais vaisiais (džiovintomis slyvomis, figomis, razinomis) ir kasdien vartoti šį mišinį nedideliais kiekiais.
Nėščioms moterims ir žmonėms, sergantiems mažakraujyste, džiovinti abrikosai rodomi kaip priemonė padidinti hemoglobino kiekį kraujyje. Be to, džiovinti abrikosai, turėdami lengvą vidurius, švelniai valo žarnyną, normalizuoja jo peristaltiką. Džiovinti abrikosai taip pat padeda žmogaus organizmui atsikratyti toksinų, radionuklidų, sunkiųjų metalų junginių.
Slyvos naudojamos liaudies medicinoje kaip choleretikas, diuretikas ir medžiagų apykaitą normalizuojantis agentas. Jis turėtų būti įtrauktas į dietą tiems, kurie nori numesti tuos papildomus kilogramus ir atkurti savo sveikatą.
Hipertenzija sergantiems pacientams naudinga gerti slyvų kompotą - tai padeda sumažinti kraujospūdį. Džiovintų vaisių nuoviras taip pat naudingas sergant lėtiniu vidurių užkietėjimu ir daugeliu kitų virškinamojo trakto ligų.
Slyvas, kuriose gausu vitaminų ir mikroelementų, rekomenduojama vartoti esant mažakraujystei ir vitaminų trūkumui. Reguliarus jo naudojimas pagerina veido spalvą ir pagreitina plaukų augimą.
Slyvos yra žinomos kaip natūralus imunomoduliatorius, kuris padidina organizmo atsparumą ir lėtina senėjimą. Slyvų ekstraktas, neleidžiantis daugintis E. coli, stafilokokams ir salmonelėms, naudojamas kaip antibakterinis agentas infekcinių ligų epidemijų metu.
Prieš naudojant slyvas, jas reikia kruopščiai nuplauti: prieš parduodant džiovinti vaisiai dažnai apdorojami specialiomis cheminėmis medžiagomis, kad pailgėtų jų galiojimo laikas.
Džiovintos figos turi teigiamą poveikį žarnyno judrumui, padeda organizmui apsivalyti nuo toksinų ir toksinų bei atsikratyti vidurių užkietėjimo. Antioksidacinės medžiagos, esančios šiame džiovintame vaisiuje, valo kraują nuo cholesterolio plokštelių, valo ir stiprina mažus indus ir kapiliarus bei padeda juos mažiau praleisti. Džiovintų figų nuoviras turi gerą karščiavimą mažinantį ir prakaitą slopinantį poveikį.
Džiovintos figos, virtos piene, naudojamos liaudies medicinoje gydant stiprų kosulį, plaučių uždegimą ir kokliušą.
Mineralinės magnio, kalio ir geležies druskos, kuriose gausu džiovintų figų, padeda pagerinti kraujo kokybę, padidinti hemoglobino kiekį ir atsikratyti anemijos.
Labai maistingos džiovintos figos gali padėti greitai priaugti svorio tiems, kurie nori priaugti svorio.
Figų nauda taip pat reikšminga nervų sistemai: ji puikiai normalizuoja savo veiklą, padidina efektyvumą ir pagerina nuotaiką.
Džiovinti vaisiai gaminant maistą
Kepant džiovinti vaisiai naudojami ruošiant įvairiausius patiekalus: iš jų gaminami kompotai ir vaisių sriubos, gaminama gira, vaisių gėrimas ir naminis vynas. Namų šeimininkės iš džiovintų vaisių gamina gardų įdarą kepimui, įdeda į dribsnius, troškinius, bandeles, pyragus, sausainius, ledus ir kitus desertus. Džiovinti vaisiai tinka prie mėsos. Daugelis pasaulio žmonių turi mėsos patiekalus su džiovintais vaisiais, pavyzdžiui, „Bukhara“plovą su razinomis, vištieną su džiovintais abrikosais ir džiovintomis slyvomis.
