Artišokas atrodo kaip dideli žali kūgiai. Žvelgdami į juos, daugelis eina pro šalį, neįsivaizduodami, ką daryti su šiuo augalu, nors Viduržemio jūros šalyse artišokai yra labai populiarūs.
Artišokai buvo vertinami nuo senovės - Graikijoje ir Senovės Romoje jie buvo laikomi ne tik skanėstu, bet ir galingu afrodiziaku. Vėliau artišokai pateko į Prancūziją ir labai mėgo kulinarijos specialistus, kurių dėka šis augalas išpopuliarėjo kitose šalyse.
Artišokas: savybės
Artišokas pasižymi labai maloniu skoniu ir subalansuota kompozicija, turinti daug maistinių medžiagų. Artišoką sudaro vanduo, baltymai, angliavandeniai ir minimalus riebalų kiekis. Jame yra vitaminų B, K, A, C, E, taip pat mineralų ir mikroelementų - natrio, magnio, geležies, mangano, cinko, seleno, vario, kalio ir fosforo.
Vertingiausios medžiagos yra inulinas ir cinarinas. Pirmasis padidina naudingų bakterijų kiekį žarnyne ir sumažina cukraus kiekį kraujyje, o antrasis pagerina smegenų kraujotaką.
Artišokų buvimas dietoje gerina smegenų veiklą, mažina skrandžio rūgštingumą ir gerina virškinimą.
Artišokų turėtų būti racione, nes juose yra minimalus kalorijų kiekis, tačiau organizmas gauna daug naudingų medžiagų.
Artišokai: kontraindikacijos
Artišokus reikia vartoti atsargiai tiems, kurie turi šių sveikatos problemų:
- mažo rūgštingumo gastritas;
- kepenų ir tulžies takų ligos;
- inkstų liga ūminėje fazėje;
- hipertenzija.
Kaip išsirinkti artišoką
Artišokuose neturėtų būti rudų dėmių, jie turėtų būti vienodai žalios spalvos. Augalo dydis gali būti bet koks, tačiau artišoko struktūra neturėtų būti sausa ar mieguista.
