Diskusijos apie mėsos naudą ir pavojus vyksta jau gana seniai. Vegetarai ir kai kurie sveikatos gynėjai teigia, kad visas vertingas maistines medžiagas galima gauti iš augalinio maisto ir pieno. Kiek teisingas šis teiginys?
Žmogus, kaip suprato gamta, yra visaėdis žinduolis. Burnos ertmės (ypač dantų) ir virškinimo organų struktūra rodo, kad žmogaus kūnas sugeba virškinti ir pasisavinti mėsą.
Jei visiškai atsisakysite mėsos, žmogus negaus visų maistinių medžiagų. Juk net moksleiviai žino, kad baltymai yra statybinė medžiaga naujų ląstelių susidarymui, o mes kalbame apie gyvūninės kilmės baltymus.
Mėsa prisideda prie normalaus cukraus kiekio kraujyje palaikymo dėl jame esančių riebalų ir baltymų.
Natūraliuose mėsos produktuose yra vitaminų A ir D, kurie užtikrina normalų visų sistemų veikimą. Šie elementai yra būtini visiškam vaiko kūno augimui. B grupės vitaminai prisideda prie tinkamo nervų ir imuninės sistemos veikimo. Beje, vitaminas B12 absorbuojamas tik iš gyvūninės kilmės maisto. Mėsoje taip pat yra nepakeičiamų mineralų. Cinkas padeda atsigauti po sunkių ligų, prisideda prie tinkamo raumenų sistemos vystymosi. Geležis palaiko norimą hemoglobino kiekį, esant mažakraujystei, raudona mėsa turėtų būti kasdieniniame žmogaus racione.
Aminorūgštis organizmas naudoja savo audiniams kurti: kaului, raumenims, jungiamajam audiniui ir kt. Norint tinkamai funkcionuoti, žmogaus organizmui reikia 20 būtinų amino rūgščių. Bet pats kūnas sugeba sintetinti tik 12 iš jų, likęs žmogus gauna iš mėsos maisto.
Mėsa yra geras energijos tiekėjas, jos dėka žmogus ilgiau išlieka sotus.
Kalbėdami apie mėsos naudą, nepamirškite, kad kalbame apie namie ruošiamus mėsos patiekalus. Tai gali būti virta, troškinta arba kepta mėsa. Kepta, rūkyta mėsa, įsigyti pusfabrikačiai, dešros ir dešrelės kūnui neduos nieko kito, tik pakenks. Be mėsos, juose yra dažiklių, kvapiųjų medžiagų, tirštiklių ir net kancerogenų.
